Pasauliniu mastu skatinant tvarius energijos sprendimus, Uzbekistanas parodė didžiulį potencialą atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, ypač hidroenergetikos srityje, dėl gausių vandens išteklių.
Uzbekistano vandens ištekliai yra dideli – apima ledynus, upes, ežerus, rezervuarus, tarpvalstybines upes ir gruntinius vandenis. Remiantis tiksliais vietos ekspertų skaičiavimais, teorinis šalies upių hidroenergijos potencialas siekia 88,5 mlrd. kWh per metus, o techniškai įmanomas potencialas – 27,4 mlrd. kWh per metus, o instaliuojama galia viršija 8 mln. kW. Tarp jų Pskemo upė Taškento srityje išsiskiria kaip „hidroenergijos lobis“, kurios techniškai įmanoma instaliuota galia siekia 1,324 mln. kW, tai sudaro 45,3 % Uzbekistano turimų hidroenergijos išteklių. Be to, tokios upės kaip To'polondaryo, Chatqol ir Sangardak taip pat turi didelį hidroenergijos plėtros potencialą.
Uzbekistano hidroenergetikos plėtra turi ilgą istoriją. Jau 1926 m. gegužės 1 d. pradėjo veikti pirmoji šalyje hidroelektrinė „Bo'zsuv GES-1“, kurios instaliuota galia siekė 4000 kW. Didžiausia šalyje hidroelektrinė – Chorvoq hidroelektrinė – palaipsniui pradėjo veikti 1970–1972 m. Jos instaliuota galia po modernizacijos buvo padidinta nuo 620 500 kW iki 666 000 kW. Iki 2023 m. pabaigos bendra Uzbekistano instaliuota hidroenergetikos galia pasiekė 2,415 mln. kW, tai sudaro maždaug 30 % techniškai įmanomo pajėgumo. 2022 m. bendra Uzbekistano elektros energijos gamyba siekė 74,3 mlrd. kWh, o atsinaujinančios energijos dalis sudarė 6,94 mlrd. kWh. Iš šios sumos hidroenergija pagamino 6,5 mlrd. kWh, tai sudaro 8,75 % visos elektros energijos gamybos ir dominuoja atsinaujinančios energijos gamyboje, sudarydama 93,66 % dalį. Tačiau, atsižvelgiant į šalies techniškai įmanomą 27,4 mlrd. kWh per metus hidroenergijos potencialą, išnaudota tik apie 23 %, o tai rodo didžiules augimo galimybes šiame sektoriuje.
Pastaraisiais metais Uzbekistanas aktyviai plėtojo hidroenergetiką, pradėdamas daugybę projektų. 2023 m. vasarį „Uzbekhydroenergo“ pasirašė susitarimo memorandumą su „Zhejiang Jinlun Electromechanical Industry“ dėl bendros mažos hidroelektrinės įrangos gamybos. Tų pačių metų birželį buvo susitarta su „China Southern Power Grid International“ dėl trijų hidroelektrinių statybos. Be to, 2023 m. liepą „Uzbek Hydrogenergo“ paskelbė konkursą penkių naujų hidroelektrinių, kurių bendra galia sieks 46,6 MW ir kurios, kaip tikimasi, kasmet pagamins 179 mln. kWh, statybai, o statybos kaina sieks 106,9 mln. JAV dolerių. 2023 m. birželį Uzbekistanas ir Tadžikistanas kartu pradėjo dviejų hidroelektrinių Zeravšano upėje statybos projektą. Pirmasis etapas apima 140 MW galios Javano hidroelektrinę, kuriai reikės 282 mln. JAV dolerių investicijų ir kuri, kaip tikimasi, kasmet pagamins 700–800 mln. kWh. Planuojama pastatyti dar vieną 135 MW elektrinę prie Fandarjos upės, į kurią numatoma investuoti 270 mln. JAV dolerių, o metinis gamybos pajėgumas – 500–600 mln. kWh. 2024 m. birželį Uzbekistanas pristatė savo hidroenergetikos plėtros planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. pasiekti 6 GW įrengtąją galią. Ši ambicinga iniciatyva apima tiek naujų elektrinių statybą, tiek modernizavimo pastangas, atitinkančias platesnę šalies atsinaujinančiosios energijos strategiją, kuria siekiama iki 2030 m. padidinti žaliosios energijos dalį iki 40 % visos energetikos struktūros.
Siekdama toliau plėtoti hidroenergetikos sektorių, Uzbekistano vyriausybė įgyvendino palankią politiką ir reguliavimo sistemas. Hidroenergetikos plėtros planai yra teisiškai įforminti ir nuolat tobulinami, atsižvelgiant į technologinę pažangą ir pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, 2015 m. lapkritį Ministrų kabinetas patvirtino „2016–2020 m. hidroenergetikos plėtros planą“, kuriame numatyta devynių naujų hidroelektrinių statyba. Įgyvendinant „Uzbekistanas 2030“ strategiją, tikimasi, kad vyriausybė pristatys papildomą politiką ir teisės aktus, siekdama pritraukti užsienio investicijas į hidroenergetikos ir kitus atsinaujinančiosios energijos sektorius. Dauguma Uzbekistano hidroelektrinių buvo pastatytos sovietmečiu, taikant sovietinius standartus. Tačiau šalis vis dažniau taiko tarptautinius standartus, kad modernizuotų šį sektorių. Naujausi prezidento dekretai aiškiai ragina įvesti pasaulinius statybos standartus, sukuriant naujas bendradarbiavimo galimybes tarptautinėms įmonėms, įskaitant Kinijos įmones, kad jos galėtų pasidalyti savo patirtimi ir įdiegti savo technologijas Uzbekistane.
Bendradarbiavimo požiūriu, Kinija ir Uzbekistanas turi didelį potencialą bendradarbiauti hidroenergetikos sektoriuje. Tobulėjant „Juostos ir kelio“ iniciatyvai, abi šalys pasiekė platų sutarimą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje. Sėkmingas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projekto pradėjimas dar labiau sustiprina jų bendradarbiavimo hidroenergetikos srityje pagrindą. Kinijos įmonės turi didelę patirtį hidroenergetikos statybos, įrangos gamybos ir technologinių inovacijų srityse, taip pat pažangias technologijas ir tvirtus finansinius pajėgumus. Tuo tarpu Uzbekistanas siūlo gausius hidroenergetikos išteklius, palankią politinę aplinką ir didelę rinkos paklausą, o tai sukuria idealias sąlygas partnerystei. Abi šalys gali glaudžiai bendradarbiauti įvairiose srityse, įskaitant hidroelektrinių statybą, įrangos tiekimą, technologijų perdavimą ir darbo jėgos mokymą, skatindamos abipusę naudą ir bendrą augimą.
Žvelgiant į ateitį, Uzbekistano hidroenergetikos sektorius turi daug žadančių aukštumų. Įgyvendinus pagrindinius projektus, įrengta galia toliau didės, patenkindama vidaus energijos poreikius ir kartu sudarydama galimybių eksportuoti elektrą bei generuodama didelę ekonominę naudą. Be to, hidroenergetikos sektoriaus plėtra skatins susijusių pramonės šakų augimą, sukurs darbo vietų ir skatins regiono ekonominę gerovę. Kaip švarus ir atsinaujinantis energijos šaltinis, didelio masto hidroenergetikos plėtra padės Uzbekistanui sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sumažinti anglies dioksido išmetimą ir teigiamai prisidės prie pasaulinių klimato kaitos švelninimo pastangų.
Įrašo laikas: 2025 m. kovo 12 d.
