Pastaruoju metu daugelis šalių nuosekliai kėlė savo atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslus. Europoje Italija padidino savo atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslą iki 64 % iki 2030 m. Pagal naujai peržiūrėtą Italijos klimato ir energetikos planą, iki 2030 m. Italijos įrengtos atsinaujinančiosios energijos galios plėtros tikslas bus padidintas nuo 80 mln. kilovatų iki 131 mln. kilovatų, o fotovoltinių ir vėjo energijos įrengtoji galia sieks atitinkamai 79 mln. kilovatų ir 28,1 mln. kilovatų. Portugalija padidino savo atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslą iki 56 % iki 2030 m. Remiantis Portugalijos vyriausybės lūkesčiais, šalies įrengtos atsinaujinančiosios energijos galios plėtros tikslas iki 2030 m. bus padidintas nuo 27,4 mln. kilovatų iki 42,8 mln. kilovatų. Fotovoltinių ir vėjo energijos įrengtoji galia pasieks atitinkamai 21 mln. kilovatų ir 10,4 mln. kilovatų, o elektrolitinių elementų įrengimo tikslas bus padidintas iki 5,5 mln. kilovatų. Tikimasi, kad atsinaujinančiosios energijos plėtrai Portugalijoje reikės 75 milijardų eurų investicijų, o finansavimas daugiausia bus skiriamas iš privačiojo sektoriaus.
Artimuosiuose Rytuose Jungtiniai Arabų Emyratai neseniai paskelbė naujausią nacionalinę energetikos strategiją, kuria planuojama iki 2030 m. padvigubinti atsinaujinančios energijos gamybą. Per šį laikotarpį šalis investuos maždaug 54,44 mlrd. JAV dolerių į atsinaujinančiąją energiją, kad patenkintų dėl gyventojų skaičiaus augimo didėjančią energijos paklausą. Ši strategija taip pat apima naują nacionalinę vandenilio energijos strategiją ir nacionalinio elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo sukūrimą, taip pat politiką, skirtą elektromobilių rinkai reguliuoti.
Azijoje Vietnamo vyriausybė neseniai patvirtino aštuntąjį Vietnamo energetikos plėtros planą (PDP8). PDP8 apima Vietnamo elektros energijos plėtros planą iki 2030 m. ir jo perspektyvas iki 2050 m. Kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, PDP 8 prognozuoja, kad atsinaujinančiosios energijos gamybos dalis iki 2030 m. pasieks 30,9–39,2 %, o iki 2050 m. – 67,5–71,5 %. 2022 m. gruodžio mėn. Vietnamas ir IPG (Tarptautinės partnerystės grupės narės) paskelbė bendrą pareiškimą dėl „Sąžiningos energetikos pertvarkos partnerystės“. Per ateinančius trejus–penkerius metus Vietnamas gaus mažiausiai 15,5 mlrd. JAV dolerių, kurie bus panaudoti siekiant padėti Vietnamui paspartinti perėjimą nuo anglies prie švarios energijos. PDP 8 siūloma, kad jei bus visiškai įgyvendinta „Sąžiningos energetikos pertvarkos partnerystė“, atsinaujinančiosios energijos gamybos dalis Vietname iki 2030 m. pasieks 47 %. Malaizijos ekonomikos ministerija paskelbė atnaujintus atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslus, kuriais siekiama iki 2050 m. sudaryti apie 70 % nacionalinės elektros energijos struktūros, kartu panaikinant tarpvalstybinės prekybos kliūtis atsinaujinančiai energijai. Malaizijos 2021 m. nustatytas atsinaujinančiosios energijos plėtros tikslas – sudaryti 40 % elektros energijos struktūros. Šis atnaujinimas reiškia, kad šalies įrengta atsinaujinančiosios energijos galia nuo 2023 m. iki 2050 m. padidės dešimteriopai. Malaizijos ekonomikos ministerija teigė, kad norint pasiekti naujus plėtros tikslus, reikia maždaug 143 mlrd. JAV dolerių investicijų, kurios taip pat apima tinklo infrastruktūrą, energijos kaupimo sistemos integraciją ir tinklo sistemos eksploatavimo išlaidas.
Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, šalys vis labiau vertina ir nuolat didina savo investicijas į atsinaujinančiosios energijos sritį, o augimo pagreitis susijusiose srityse yra akivaizdus. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vokietija įrengė rekordinį saulės ir vėjo energijos pajėgumą – 8 mln. kilovatų. Sausumos vėjo ir saulės energijos gamyba patenkina 52 % Vokietijos elektros energijos poreikio. Pagal ankstesnį Vokietijos energetikos planą, iki 2030 m. 80 % jos energijos tiekimo bus gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulės, vėjo, biomasės ir hidroenergija.
Remiantis naujausia Tarptautinės energetikos agentūros ataskaita, didesnė politikos parama, kylančios iškastinio kuro kainos ir didėjantis dėmesys energetinio saugumo klausimams skatina fotovoltinės ir vėjo energijos diegimą. Tikimasi, kad pasaulinė atsinaujinančiosios energijos pramonė 2023 m. paspartins plėtrą, o naujų įrengtų pajėgumų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padidėti beveik trečdaliu, o fotovoltinių ir vėjo energijos įrenginių augimas bus didžiausias. 2024 m. tikimasi, kad bendra pasaulyje įrengta atsinaujinančiosios energijos galia padidės iki 4,5 milijardo kilovatų, ir ši dinamiška plėtra vyksta pagrindinėse pasaulio rinkose, įskaitant Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Indiją ir Kiniją. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad šiais metais į saulės energijos sektorių bus investuota 380 milijardų dolerių pasaulinių investicijų, pirmą kartą viršydama investicijas į naftos sektorių. Tikimasi, kad iki 2024 m. fotovoltinės pramonės gamybos pajėgumai daugiau nei padvigubės. Be didelio masto fotovoltinių elektrinių statybos įvairiuose pasaulio regionuose, mažo masto fotovoltinės energijos gamybos sistemos taip pat rodo spartų augimo tendenciją. Vėjo energetikos srityje, toliau tęsiant vėjo energetikos projektus, kurie anksčiau buvo atidėti epidemijos metu, pasaulinė vėjo energijos gamyba šiais metais gerokai atsigaus – metinis augimas sieks apie 70 %. Tuo pačiu metu atsinaujinančios energijos, tokios kaip saulės ir vėjo energija, kaina vis mažėja, ir vis daugiau šalių supranta, kad atsinaujinančios energijos plėtra ne tik naudinga sprendžiant klimato kaitos problemą, bet ir suteikia svarbių sprendimų energetinio saugumo problemoms spręsti.
Tačiau taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad besivystančiose šalyse vis dar yra didelis tvarios energijos investicijų atotrūkis. Nuo Paryžiaus susitarimo priėmimo 2015 m. tarptautinės investicijos į atsinaujinančiąją energiją iki 2022 m. beveik padvigubėjo, tačiau didžioji jų dalis sutelkta išsivysčiusiose šalyse. Liepos 5 d. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija paskelbė 2023 m. pasaulio investicijų ataskaitą, kurioje pažymėta, kad pasaulinės investicijos į atsinaujinančiąją energiją 2022 m. parodė didelius rezultatus, tačiau jį dar reikia mažinti. Investicijų į darnaus vystymosi tikslus atotrūkis pasiekė daugiau nei 4 trilijonus dolerių per metus. Besivystančių šalių investicijos į tvariąją energiją atsilieka nuo paklausos augimo. Apskaičiuota, kad besivystančioms šalims kasmet reikia maždaug 1,7 trilijono dolerių investicijų į atsinaujinančiąją energiją, tačiau 2022 m. jos pritraukė tik 544 mlrd. dolerių. Panašią nuomonę savo 2023 m. pasaulio energetikos agentūra išreiškė ir teigdama, kad pasaulinės investicijos į švariąją energiją yra nesubalansuotos, o didžiausias investicijų atotrūkis atsiranda besivystančiose rinkose ir besivystančiose šalyse. Jei šios šalys nespartins perėjimo prie švarios energijos, pasaulinė energetikos sritis susidurs su naujais atotrūkiais.
Įrašo laikas: 2023 m. gruodžio 29 d.
